20 сентября 2010 года на сайте Самоуправления Зарасайского района опубликована статья, посвящённая открытию выставки икон в Зарасай.

Zarasų krašto muziejuje ikonų paroda

Šiemet Lietuvoje švenčiamas sentikių įsikūrimo mūsų krašte trijų amžių jubiliejus. Iškilmingų renginių metu prisimenama sentikių istorija, tradicijos, papročiai, žmonių ištvermė ir valia išsaugoti savo religiją.
Sentikių pomorų cerkvė susikūrė po žinomo patriarcho Nikono reformų. Šias naujoves patriarchas įvykdė septynioliktojo amžiaus antrojoje pusėje. Graikai, rytų stačiatikybės hierarchai, aplankę Rusiją, įtikino patriarchą Nikoną, kad rusų apeigos skiriasi nuo apeigų kitose šalyse. Vardan vienybės Nikonas ryžtingai ėmėsi šalinti tuos neatitikimus. Įvyko didžiulis lūžis. Septynis amžius žmonių kartos saugojo Šventosios Cerkvės dogmas, apeigas, tradicijas ir dabar reikėjo to atsisakyti. Didelė dalis Rusijos gyventojų šių naujovių nebepriėmė. Už tai sentikiai buvo persekiojami, kūrėsi carinės Rusijos pakraščiuose, kitose valstybėse, kur palankiai buvo jie sutikti, tolerantiškai buvo žiūrima į jų tikėjimą ir skatinamas jų noras šį tikėjimą išsaugoti.
1679 metais įsikūrė pirmieji sentikiai Lietuvoje, o 1710 metais dabartinio Rokiškio rajono teritorijoje susibūrė pirmoji sentikių bendruomenė. Tai ir tapo Senųjų stačiatikių cerkvės Lietuvoje įsikūrimo pradžia. Daug sentikių tada įsikūrė ir dabartinių Zarasų, Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir kitų rajonų teritorijose.
Rusų sentikiai nuo pat krikšto pradžios didžiulį dėmesį skyrė ikonai, jos garbinimui. Šios garbinimo tradicijos susiklostė ir Baltijos šalyse, Lenkijoje, kitose valstybėse, kur įsikūrė šio tikėjimo žmonės. Jie taip pat ypatingą dėmesį skyrė ikonų tapybai. Praėjusiųjų dviejų pastarųjų šimtmečių ikonų tapytojai Estijoje buvo Gavrilas Frolovas, Pimenas Sofronovas, Lietuvoje Ivanas Michailovas. Per tris sentikystės amžius Lietuvoje susiklostė savitos ikonų tapybos tradicijos. Jau praėjusiame amžiuje Vilnius tapo pagrindiniu ikonų tapybos centru ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse.
Glaudžiai su Lietuva yra susijęs žinomas ikonų tapytojas Ivanas Michailovas. Jis kilęs iš Baltarusijos, 1929 metais Vilniaus sentikių bendruomenė Ivaną Michailovą pakvietė į Vilnių nuolat gyventi ir kurti Vilniuje. Čia Ivanas gyveno ir dirbo 64 metus, per tą laiką sukūrė ikonas sentikiams, kurios yra sentikių cerkvėse, privačiose Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos kolekcijose. Šio žymaus ikonų tapytojo darbais didžiuojasi ir JAV, Prancūzijos, Graikijos ir kitų šalių kolekcionieriai. Paliko šis ikonų tapytojas ne tik įspūdingus darbus, paliko čia neįkainuojamą turtą – savo mokinius. Ikonų tapybos meistras savo tapymo paslaptis perdavė sūnėnui Georgijui Jakovlevui. Georgijaus kūryboje išryškėja dėdės perduota meistrystė, savitai puoselėta ir kūrybingai plėtojama sentikystės tradicija, todėl šio Vilniaus sentikių bendruomenės parapijiečio darbai yra individualūs ir sykiu aktualūs amžininkams. Daugiau kaip tūkstantį ikonų yra nutapęs ir kitas vilnietis Lavrentijus Kovalenko, tapybos meno jį taip pat mokė Ivanas Michailovas. Trečiasis šio žymaus tapytojo mokinys gyvena ir kuria Latvijoje, tai Nikolajus Portnovas. Dvasinis tėvas Ivanas Nikitinas Nikolajų Portnovą, ką tik baigusį vidurinę mokyklą, palaimino, ir šis išvyko mokytis tapyti ikonų į Vilnių. Dabar savo darbais Nikolajus garsėja ne tik Latvijoje, bet ir kitose šalyse.
Ivano Michailovo mokiniai Grigorijus Jakovlevas, Lavrentijus Kovalenko ir Nikolajus Portnovas surengė savo darbų parodą Vilniuje. Sentikystės tradicijos yra gilios Zarasų krašte. Istorija mena, kad 1735 metais Zarasų sentikių bendruomenė įkūrė Samanių koplyčią, kuri yra tik keli kilometrai nuo Zarasų. Zarasų sentikių bendruomenė šią vasarą surengė daug renginių, skirtų jubiliejui. Visai neseniai dar į vieną įspūdingą įvykį – ikonų parodą, kuri surengta Zarasų krašto muziejuje, pakvietė šių sentikystės jubiliejinių renginių organizatoriai.
Apie senovės ikonų tapytojų reikšmę, istoriją bei tradicijas papasakojo Zarasų krašto muziejaus muziejininkė Laima Raubiškienė. Parodoje Ivano Michailovo mokiniai pateikė 45 ikonas. Muziejininkė džiaugėsi, kad į parodos atidarymo iškilmes atvyko daug Zarasų gyventojų ir svečių. Muziejuje parodos atidarymo iškilmės prasidėjo Vilniaus sentikių choro, vadovaujamo Sergejaus Krasnopiorovo, pasirodymu. Choristai giedojo sentikių himną, atliko giesmę apie sentikių protopopą Avakumą, kuris nesutiko su įvedamomis naujovėmis ir dėl savo tikėjimo buvo sudegintas ant laužo. Iškilmingai ir nuoširdžiai skambėjo taip pat giesmė apie motiną, kiti šio choro atliekami kūriniai.
Už parodos surengimą autoriams, visiems atėjusiems pasidomėti šiuo neįprastu menu, muziejaus darbuotojams, rajono savivaldybei už paramą sentikių bendruomenei dėkojo Zarasų sentikių bendruomenės pirmininkas Aleksandras Volkovas. Apie ikonų reikšmę sentikio gyvenime kalbėjo rašytojas, kraštotyrininkas Vasilijus Baranovskis. Jis pateikė daug įdomių pavyzdžių, kai sentikiai, bėgdami iš savo gimtųjų vietų, palikdavo visus vertingiausius daiktus, tačiau niekada nepalikdavo ikonų.
Parodos lankytojams apie ikonų meną Lietuvoje kalbėjo vienas iš parodos autorių Grigorijus Jakovlevas. Apie savo kūrybą, savo mokytojo pamokas ir Dievo suteiktą dovaną tapyti ikonas mintimis dalijosi taip pat šios parodos autorius Nikolajus Portnovas iš Latvijos. Jiems dėkojo ir gėles įteikė muziejininkė Laima Raubiškienė.
Džiaugėsi šia paroda ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Dumbrava, rajono savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Goštautienė. Daug buvo išsakyta padėkos žodžių ikonų meistrams, tačiau išgirdome ir apgailestavimą, kad Lietuvoje nėra ikonų tapybos mokyklos. Zarasų meno mokyklos mokytoja Petronėlė Sekonienė dabar domisi šiuo menu, gal ateityje čia ir prasidės busimųjų ikonų tapytojų kūrybos kelias.
Už surengtą tokią turiningą parodą muziejaus direktorė Ilona Vaitkevičienė dėkojo parodos autoriams, organizatoriams Aleksandrui Volkovui ir Vasilijui Baranovskiui. Jiems direktorė įteikė gėles. Po renginio jo dalyviai dar ilgai kalbėjo apie unikalų ikonų meistrų darbą, sentikystės puoselėjimo ir ugdymo tradicijas.

Источник: www.zarasai.lt